- pūkštelėti
- pū́kštelėti, -ėja (-ia, -i), -ėjo 1. intr. įkristi (į vandenį): Zigmukas pasviro, neišlaikė pusiausvyros ir pūkštelėjo į vandenį rš. Pū́kštelėjo stačia galva į prūdą Grž. ║ supliuškenti, suteliuskuoti: Vanduo pūkštelėjo, ir vėl nieko negirdėti LzP. 2. intr. staiga imti tekėti, pasilieti, šliūkštelėti: Pilnas kibiras skystimo pūkštelėjo ant žemės V.Kudir. Visi gerumai pū́kštelėjo [iš verdančio puodo] Rs. Kraujas pū́kštelėjo pro burną, i negyvas Jrb. ║ tr. staiga su garsu išpilti: Mergaitė, išnešusi iš virtuvės pamazgas, pūkštelėjo į kiemą J.Balč. 3. intr. pūstelėti: Tai vėjas pū́kštelėjo, tai ką – koks čia gerumas Ps. Pūkštelėjus vėjeliui sukrutėjo medžiai Žem. ║ dvelktelėti: Iš priemenės į jį pūkštelėjo apynių kvapas rš. ║ tr. rūkant išpūsti: Pūkštelėjo senis dūmą rš. 4. tr. pūstelėjimu užgesinti: Motina, visa sutvarkiusi, pūkštelėjo lempelę rš. 5. intr. staigiai išsiveržti, iškilti: Pro jos petį pamačiau, kaip įgriuvo stogas ir aukštyn pūkštelėjo spiečiai žiežirbų A.Vencl. Pūkštelėja į viršų liepsna A.Vencl. ║ staigiai išsiskleisti: Neaukštai pūkštelėjo vienas, kitas, trečias parašiutas J.Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.